valgikas

valgìkas, -ė smob. (2) NdŽ, Mrj, Klvr; Sab kas valgo, valgytojas: Prastas iš tavęs valgìkas Pbr. [Viščiukas] pavalgyt – geram valgìkui tai nieko Vl. Penki valgìkai, o tik trys šaukštai Gs. Kas čia mes do valgìkai, kad vieną bandą nesuvalgėm Graž.